suiruolė

suiruõlė sf. (2) žr. suirutė: 1. Jn(Bsg), NdŽ, Skrb, Klov Aluj (pokylyje) kilo suiruõlė, ir visi išlakstė Jnšk. Toki suiruõlė namie – niekas nebenori dirbt Upt. Da niekur tokios suiruõlės nemačiau kaip pas jum Krs. 2. Kad ne tos suiruõlės, dabar kitaip gyventumėm Sml. Atėjo suiruõlės metai Grž. Par tokią suiruõlę visi buvo be galvų Ėr. Išsimėtė visakas par tą suiruõlę Krs. 3. Ėr palaidinys, šlapumas, blogas oras: Atvažiavo par pačią suiruõlę Pn.